Asmenybės ugdymas
Mokyklos visa bendruomenė pasirenka pamatines vertybes ir įsipareigoja jomis vadovautis ir laiko jas esminėmis gairėmis ugdant savo mokinių charakterį. Pamatinės vertybės apibrėžiamos, įgyvendinamos praktiškai ir įtvirtinamos mokyklos kultūroje.
Mąstymas, jautimas, veikimas (galva, širdis ir ranka) – tai nuolat kintantis procesas. Kai mokiniai supranta pamatinę vertybę, jie geriau geba ją pademonstruoti savo elgesiu, kuris atitinka žodžius, vartojamus jai apibūdinti. Apmąstymas leidžia mokiniams geriau save pažinti, todėl yra labai svarbus nuosekliai ugdant gerą charakterį.
Mokykla iš anksto apgalvoja ir aktyviai sprendžia socialinių bei emocinių įgūdžių ir charakterio ugdymo klausimus. Charakterio ugdymas įtraukiamas į visus mokyklos aspektus, įskaitant pamokas, tvarkas, susirinkimus ir papildomas veiklas.
Formuodami ir konstruodami tobulo mokymosi ir elgesio modulį, besirūpinančios bendruomenės nariai išvysto atsakomybės vienas už kitą jausmą. Tai apima globėjiškus santykius tarp mokinių ir personalo, tarp mokinių, tarp darbuotojų ir tarp darbuotojų ir šeimų. Visi vaikai ir paaugliai turi saugumo, bendrumo poreikius ir turi patirti, ką reiškia prisidėti, padėti, įnešti savo indėlį.
Savanorystė suteikia mokiniams galimybę praktikuoti pamatines vertybes, parodyti intelektualias ir pilietiškas charakterio savybes. Kad ugdytų charakterio kognityvius, emocinius ir elgsenos aspektus, mokiniams reikia daug ir įvairių galimybių susidurti su realiais iššūkiais (pvz., kaip planuoti ir įgyvendinti svarbią atsakomybę, dirbti komandoje, nustatyti mokyklos ir bendruomenės poreikius bei juos tenkinti)
Mokykla siūlo prasmingą ir įdomią, bet reikalaujančią pastangų, mokymosi programą, kurioje atsižvelgiama į visus besimokančiuosius ir kuri ugdo jų charakterį ir padeda jiems sėkmingai pasiekti tikslą.
Savimotyvacijos ugdymas – galinga žmogaus gyvenimo varomoji jėga. Šis principas pabrėžia vidinę motyvaciją ir jos svarbą lyginant su išorine motyvacija. Norime, kad mokiniai būtų malonūs vieni kitiems dėl vidinio tikėjimo, kad gerumas ir geranoriškumas yra gerai, ir dėl vidinio troškimo būti geru žmogumi. Mokinių elgesys ir klaidos naudojami kaip galimybės mokyti(s) ir stiprinti charakterio ugdymą.
Visi mokyklos darbuotojai – turi būti įtraukti į mokyklos charakterio ugdymo programos kūrimą, į diskusijas ir prisiimti atsakomybę už tokį ugdymą. Pirmiausia, kad darbuotojai prisiimtų atsakomybę, patys rodydami pavyzdį savo elgesiu ir naudotųsi progomis daryti teigiamą įtaką mokiniams, su kuriais bendrauja. Antra, tos pačios vertybės ir normos, kuriomis vadovaujamasi ir kurios taikomos mokinių gyvenimui, taikomos ir suaugusiųjų bendruomenės narių gyvenimui.
Mokykla įsteigia charakterio ugdymo komitetą, kurį dažniausiai sudaro darbuotojai, mokiniai, tėvai ir bendruomenės nariai. Komiteto nariai apsiima kurti, planuoti, įgyvendinti, vertinti ir tobulinti bei remti charakterio ugdymo inciaityvą. Bėgant laikui mokyklos vadovų komanda toliau kelia tikslus ir stiprina charakterio ugdymo iniciatyvą.
Mokyklos, kurios bendrauja su šeimomis ir įtraukia jas į charakterio ugdymo veiklas, stiprina savo galimybes sėkmingai siekti rezultatų mokinių atžvilgiu. Mokyklos ir šeimos stiprina savo partnerystę ir jos veiksmingumą, pasitelkdami platesnės bendruomenės pagalbą (pvz., verslą, jaunimo organizacijas, valdžią ir žiniasklaidą) charakterio ugdymui skatinti.
Mokykla reguliariai vertina, kaip sekasi įgyvendinti charakterio ugdymo programos pagrindu vykdomą švietimo procesą, vertina savo kultūrą, atmosferą mokykloje ir mokinių augimą charakterio ugdymo prasme. Vertinimui mokyklos naudoja įvairius duomenis (pvz., akademinių testų rezultatus, tikslines grupes, tyrimų rezultatus), paskui pagal kuriuos rengia ataskaitas ir naudoja juos, kad nuspręstų, kokių veiksmų imtis toliau.
